Karmos dievybė Šani

 

Šani yra planetos Saturnas dievybė. Karmos ir vikarmos šioje visatoje, teisingumo ir atpildo dievas gimęs iš dievų dievo Šivos atjautos gyvoms būtybėms. Ir veiksmų rezultatai gyvenime priklauso tik nuo žmogaus veiksmų kūnu, kalba ir mintimis. Šani valdo ilgaamžiškumą, kančias, sielvartą, senatvę, drausmę, apribojimus, atsakomybę, delsimą, ambicijas, lyderystę, autoritetą, nuolankumą, sąžiningumą ir iš patirties gimusią išmintį. Jis taip pat valdo ir įkūnija dvasinį asketizmą, atgailą, discipliną ir sąžiningą darbą. Jis suteikia gėrybių ir palaiminimų vertiems, priklausomai nuo jų elgesio. Reiškia Šani yra didžiausias mokytojas nepriklausomai nuo žmogaus religijos, tikėjimo ar dvasinės Tradicijos, nes jis kaip planetarinė karmos dievybė atlygina už teisingus veiksmus ir baudžia tuos, kurie eina blogio (vikarmos) ir Adharmos (savęs išdavystės) keliu.

 

Tai teiginiai iš Vedinės astrologijos (Džiotiš) tekstų ir himalajų liaudies išminties kultūros susiję su karmos valdovu Šani:

 

• Už kiekvieno veiksmo atliko kūnu, kalba ar mintimis seka atitinkama pasekmė kuri kažkokia tai forma būtinai daro įtaką visuomenei. Šani moko, kad kiekviena asmenybė prieš atlikdama veiksmą, turi rimtai jį apmastyti.

 

• Ką pasėsi – tą ir pjausi. Reiškia, kad asmenybė pati kuria savo likimą. Šani moko, kad jei mintys, žodžiai ir veiksmai asmenybės švarūs – visos kliūtis iš jos kelio pasitraukia.

 

• Visatos Viešpats (Triada) dovanoja sunkumus žmogui tik tam, kad padaryti jį geresniu ir stipresniu. Šani moko, kad visos permainos ar pokyčiai dėl gyvenimo pagerinimo ateina kartu su kančiomis ir/ar nepatogumu.

 

• Kaip ir norint išgydyti ligą reikia vaistų, taip ir asmenybės veiksmai, kai jie neteisingi ir neetiški, tada Šani, kad ištaisyti asmenybę įsikiša į jo gyvenimą. Šani visada įkvepia asmenybę elgtis etiškai ir sekti Tiesą.

 

• Gyvenime džiaugsmas ir liūdesys niekada nebūna pastoviai. Todėl asmenybei abiem atvejais vertėtų elgtis subalansuotai. Šani moko, kad kiekvienas liudesys – ženklas geros ateinančios pradžios.

 

• Asmenybės veiksmai gyvenime turi didžiulę reikšmę. Priešais asmenybę atsiranda vaisiai lygiai tokie patys kokie buvo jo veiksmo tikslai. Šani moko, kad asmenybės darbai ir tyri motyvai, tyri jausmai visada dovanoja jų atlikėjui geriausius vaisius.

 

• Nėra geresnio veiksmo, nei savo pareigos (svadharma) ir paskirties vykdymas. Vardan savo paskirties (dvasinės pareigos) aukoti prisirišimus yra būtina. Šani moko, kad tas kuris vykdo savo prigimtines (Širdies) pareigas, galiausiai gauna artimųjų meilę.

 

• Kartais priešais žmogų atsiranda tokia situacija, kur jo dvasinė pareiga sau ir pareigos santykyje į tėvus tampa priešpriešoje. Šani moko, kad jei tokioje situacijoje asmenybė pasirinks savo dvasinę pareigą – tai pareiga priešais tėvus išsipildo savaime (nors jie gali to ir ilgai nesuprasti).

 

• Asmenybei kuri per daug prisirišusi prie savo artimųjų tenka patirti nerimą ir baimę. Šani moko, kad priežastis visų bėdų – suaugimas (sunkus prisirišimo laipsnis). Nes perdėtas prisirišimas tampa priežastimi nepakeliamo sielvarto.

 

• Taip kaip žibalinei lempai tam, kad šviesti, reikia kesti karši, lygiai taip pat, kad priversti artimuosius suprasti savo pareigas teisingai, pačiam reikia patirti skausmą. Šani moko, kad ir kiek skausmo ir kančių reiktų patirti gyvenime, asmenybė niekada neturėtų nusisukti nuo savo dvasios pareigos kelio (neišduoti savęs vardan kitų žmonių įnorių).

 

• Tai, kad asmenybė bijo vykstančio teisingumo – natūralu. Šani moko, jei asmenybė atlieka neteisingus (vikarma) veiksmus ar adharma (savęs išdavystę) – tai ji bijo teisingumo. Bet atliekančiam gerus veiksmus nėra jokios priežasties bijoti.

 

• Prisirišimai didžiulė kliūtis savo asmeninės dvasinės pareigos kelyje. Dėl prisirišimų asmenybė išklysta iš savo pareigos prieš save pačią kelio. Šani moko, kad bet kokiai asmenybei yra neteisinga sekti paskui savo prisirišimus iš išklysti iš savo kelio.

 

• Tarp asmeninės dvasinės pareigos ir santykių su kitais, bet kokiomis aplinkybėmis pirmenybę reikia teikti savo asmeninei pareigai. Šani moko, kad net jei mūsų artimieji yra neteisingame kelyje tai reikia pasipriešinti jiems ir sustabdyti nuo neteisingo veiksmo.

 

• Kai dėl sprendimo kažkokios problemos asmenybė pasirenka ne tiesą ir melą – tai daro asmenybės dvasią silpna. Ir asmenybei tenka  pačiai patirti blogas pasekmės savo melo. Šani moko, kad jei priešais asmenybę pasirodo kažkokia problema tai ją spręsti reikia teisingai ir sąžiningai. Tai pats paprasčiausias ir nuostabiausias kelias.

 

• Jei asmenybė nesunaikins savo arogancijos, tai arogancija sunaikina asmenybę. Arogantiška asmenybė niekada nepasiekia laimės. Šani moko, kad kol mes nesunaikinsime savo puikybės, mes negalime būti sėkmingi gyvenime.

 

• Jei pasėti akacijos sėklas – tai mangas neišaugs. Lygiai taip pat, besirenkantis apgavystę niekada negaus laimės. Šani moko, kad apgaudinėti yra pavojinga sau pačiam. Apgavystė, pasėta asmenybės, pavirsta į ylą ir įsminga į paties pėdą.

 

• Vien tik pasirinkus tiesos kelią, asmenybė netampa teisi. Tiesos kelią pasirinkti lengva, bet eiti tiesos keliu ypatingai sunku. Šani moko, kad asmenybė pasiekia sėkmės tik tada kai visa širdimi ir visa sąžine priims tiesą.

 

• Dar svarbiau, nei veiksmo atlikimas, tai teisingumo jausmas esantis prote. Šani moko, kad tik kai su veiksmu yra surištas teisingumas, tiesos jausmas, tik tada jis tampa geras (poelgis). Ir tik vaisiai gerų poelgių yra geri.

 

• Iš valdingumo ir arogancijos duoti pažadai, jiems išnykus (valdžiai ir arogancijai) gali tapti gėda ir apgailestavimu. Šani moko, kad prieš duodant pažadą, asmenybei reikia apmąstyti tikėtinas pasekmes ir bet kokiomis aplinkybėmis išpyldyti duotą pažadą.

 

• Pasaulyje Laikas yra stipriausias, bet laikas bejėgis prieš Tiesą. Šani moko, kad būtent tą, kuris šiame sunkiame išbandyme pavadinimu Gyvenimas eina kartu su Tiesa – palaiko netgi pats Laikas.

 

• Kartais vykdant savo pareigą, kliūtimis tampa tie kurie jam patikėjo tą pareigą. Šani moko, kad bet kokioje situacijoje tik tvirtai sekant savo Širdies pareigą galų galiausiai viskas tampa gerai.

 

• Asmenybės gyvenime – motinos vieta aukščiausia. Būtent dėka motinos asmenybė išvysta šviesą. Todėl, kad atsiminti apie mamą, parodyti jai pagarbą, nėra jokio specialaus (astrologinio) nustatyto laiko. Vien nuo atsiminimo apie motiną – blogas laikas tampa geru.

 

• Kieno prote puikybė, veiksmuose apgaulė, o jausmuose blogas ketinimas: tas net pasiekęs tikslą negali juo pasinaudoti. Pats gyvenimas tokiai asmenybei tampa prakeiktu. Šani moko, kad tik altruistinis elgesys, veiksmai, padeda pasiekti tikslą.

 

• Kai asmenybė įtakota savo puikybės kažką įžeidinėja, tai iš tikrųjų ji pati praranda savo garbingumą. Šani moko, kad žmogui nebūtina kiekviename ginče laimėti, būtina, kad žmogus išmoktu kažko ir iš pralaimėjimo.

 

• Asmenybė būtinai gauna vaisius savo poelgio. Už blogus veiksmus – bausmė. Už gerus – apdovanojimai. Kartais, žinoma, tame būna užsilaikymai, ir tai išbandymas. Dėl to nereikia nusiminti, reikia išlaikyti tikėjimą savo gerais veiksmais, nes Šani niekada neatlieka neteisingumo.

 

• Tiesa visada priešais asmenybę. Todėl tiesą galima suprasti ne abejonėmis, o įžvalgumu. Šani moko, kad tikėjimas – tai pati didžiausia ištikimybė, o abejonė – pati didžiausia silpnybė.

 

• Praeitis būtinai sugryžta į asmenybės gyvenimą kaip galimybė, kur asmenybė gali ištaisyti savo klaidą. O jei asmenybė nesigailėdama kartoja klaidą, be abejonės gauna Šani bausmę.

 

• Asmenybės gyvenimas priklauso nuo poelgių. Ir būtent poelgiai veda asmenybę arba į šlovę, arba į sunaikinimą. Šani moko, kad asmenybė, kuri atliekanti veiksmus su pilnu atsidavimu ir teisingumo jausmu – sėkmė pasirenka juos pačius. 
• Protas yra labai nepastovus ir nerimastingas, todėl greit prarandą kryptingumą ir pasimetime nebesuvokia Tiesos. Šani moko, kad asmenybė kuri kontroliuoja savo protą – niekada nepameta savo Kelio.

 

• Kai kažkas apie kažką blogai galvoja, ar daro blogus veiksmus, kad sukelti skausmą, tai tokia asmenybė sudaro sąlygas pasekmei – kančiai savo paties gyvenime. Šani moko, kad dar šiame gyvenime asmenybė gauna pasėkmes atitinkančias jos veiksmus.

 

• Kartais asmenybės veiksmai gali atrodyti neteisingi, bet svarbiau yra motyvai, jausmas kurie tą asmenybę veda. Šani moko, kad jei asmenybės pagrindinis noras yra tyras ir atitinka Dharmą, tai ji būtinai susilauks šlovės savo reikale.

 

• Veikimas, darymas (karma) tai yra pudžą (garbinimo veiksmas), o pareigos vykdymas – atsidavimas. Šani moko, kad asmenybei visada reikia atilkti tinkamus veiksmus. Būtent nuo veiksmų kokybės priklauso, ar asmenybė tampa garbinimo objektu, ar pašaipų.

 

• Šanidev visada be prisirišimo eina savo prigimtinės pareigos keliu. Šani moko, kad vaisiai visada priklauso nuo žmogaus poelgių. Reiškia būtent geri (karma) ar blogi (vikarma) veiksmai apsprendžia veiksmų vaisius.

 

• Asmenybės gyvenime tikėjimas savimi ir savikontrolė itin reikalingi. Šani moko, kad jei asmenybė netiki savimi – tai, kad ir kokia talentinga ji bebūtų, vistiek negali pasiekti sėkmės.

 

• Per pyktį galima užsipulti tiesą, bet ilgai slėptis nuo tiesos neįmanoma. Šani moko, kad melagingi faktai gali nustelbti tiesą, bet tiesa anksčiau ar vėliau vistiek pasirodis.

 

• Norint išspresti bet kokią problemą būtina įdėti papildomas pastangas. Šani moko, kad tikėtina, jog žmogaus pastangos gali patirti ir krachą. Bet jei asmenybė nededa visų įmanomų pastangų, tai ir tikėtis sėkmės beprasmiška.

 

• Kiekviena gyvenimo akimirka duoda kažkokią  patirtį. Šani moko, kad patirtis – tai didis mokytojas. Dėka patirties asmenybė įgauna gebėjimą priimti teisingus sprendimus ir atlikinėti teisingus veiksmus.

 

• Mąstymas ir mintys lemia asmenybės charakterį. Šani moko, visiems visada būtina galvoti pozityviai. Nes kaip žmogus galvoja, toks ir tampa jo elgesys.

 

• Asmenybę apsrendžia jos veiksmai, elgesys. Jei elgesys asmenybės šlykštus – tai ateina sielvartas, o jei geras – tai laimė. Šani moko, kad atlikti veiksmai negali kažkur tai pradingti, jie būtinai vėl pasirodo.

 

• Vaiką vadina dalimi dvasios, todėl, kad iš tevų jis gauna ne tik kūną, bet ir dalelę sielos. Šani moko, kad tėvų pareiga ne tik duoti gyvybę kūnui, bet ir padaryti stipria tą sielą, kuri yra dalelė jų pačių sielos.

 

• Žinios – pats stipriausias ginklas kurių dėka galima paliesti didžiausias visatos viršūnes. Šani moko, kad gauti žinias yra kiekvieno pirmapradė teisė. Ir žmogaus Dharma  – įkvėpti visus į žinių įgijimą. 

 

• Kiekvieno gyvenimas pilnas iššūkių, todėl reikėtų priimti iššukį, o ne bėgti nuo jo. Šani moko, kad būtent drasi ir kantri asmenybės kova su iššūkiu kuria jos gyvenimo kelią.

 

• Kaip vaisiaus skonį galima pajusti tik jam sunokus, lygiai taip pat veiksmo vaisių galima patirti tik po atitinkamo laiko periodo. Šani moko, kad jei norima gauti veiksmo vaisių anksčiau laiko, tai pasėkmės bus griaunančios.

 

• Asmenybės charakteris – jo gyvenimo ir veiksmų šaknis, bet asmenybės elgesys  gali sukurti klaidingą supratimą apie ją. Šani moko, kad pagal išorinį asmenybės elgesį niekada negalima spresti apie jos charakterį (ir tikruosius motyvus).  

 

• Kartais sprendžiant problemą, asmenybė papuola į dar rimtesnę problemą. Šani moko, kad susitikimas su problema veidu į veidą – tai jos sprendimas. Ir dėka to, žmogus būtinai pasiekia sėkmę (išsprendimą).

 

• Kai asmenybė priima sunkų reikalą kaip iššukį, tai net artimieji gali daug kartų abejoti apie jos pasirinkimą. Šani moko, kad jei asmenybės motyvai švarūs, tai nėra reikalo teisintis. Tiesa pasirodo savu laiku.

 

• Puikybė, arogancija sunaikina asmenybės gebėjimą matyti ir suprasti kas teisinga, ir kas ne. Šani moko, kad arogantiškas yra nenuolankus net prieš tuos, prieš kuriuos jam verta būti nuolankiu. Ir rezultate, ateina tokios asmenybės nuopolis.

 

• Kai asmenybė atsiduria pavojuje, kartais jei tenka daryti tai kas neteisinga (vikarma). Šani moko, kad asmenybė, kuri net tokiose sunkiose aplinkybėse laikosi tiesos veiksmais, žodžiais ir mintimis – niekados nepapuls į bėdą.

 

• Būti ambicingu galima, bet ambicijos daugiausia priverčia asmenybę elgtis niekingai. Šani moko, kad asmenybei neverta būti tiek ambicingai, jog pats jos gyvenimas taptu nesėkmingas.

 

• Drąsa ir apsiprendimas yra galingesnė už pavojų. Šani moko, kad jei asmenybė pavojaus periodu veiks drąsiai – būtinai atras problemos sprendimą.

 

• Mama užima pačią aukščiausią vietą pasaulyje. Motina įasmenina paramatma (Aukščiausią Sielą). Šani moko, kad ryšys tarp motinos ir vaiko – nesugriaunamas jausmų ryšys. Ir kiekvienam, būtent pagarba motinai yra pagarba Dievui.

 

• Jei kažkas svarbaus yra asmenybės gyvenime – tai jos veiksmai. Būtent asmenybės elgesys parodo kokios pas ją mintys. Šani moko, kad teisingi ir nuoširdūs veiksmai niekada nekenkia teisingam tikslui.

 

• Asmenybės gyvenime, kuri visa širdimi atlieka teisingus veiksmus, visada yra Dievo palaiminimas. Šani moko, kad nuoširdžiai atlikti veiksmai – tai tikriausias atsidavimas Dievui.

 

• Neišsivadavusių asmenybių gyvenimas – tai kova. Ten kur yra gyvenimas – ten yra ir iššūkiai kiekviename žingsnyje. Šani moko, kad jei asmenybė, išlikdama savo pareigos kelyje drąsiai susidurs veidu į veidą su šiais išbandymais, tai būtinai igys pagarbą ir sėkmę.

 

Kaip dievybė Šani pasireiškia žmogaus prote, kai jis subrandintas, išlavintas ir bazinės gyvenimo karminės pamokos išmoktos?

• Mauna (Tyla). Malda. Meditacija. Askezės. Žmogus moka atlikti askezes, supranta kaip per sąmoningus apsiribojimus peržengti savo iki tol buvusių galimybių ribas.

Askezė – tai sunkumų prisiėmimas savo noru. Tokia asmenybė nelaukia kol ateis sunkumai, bet pati savotiškai išeina iš komforto zonos, nes suvokia, kad viskas nuolat kinta ir norit būti priekyje, reikia nuolat peržengti galimybių ribas anksčiau nei Laikas tai padarys už ją. Anksti keltis, medituoti, strateguoti ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Valandą stovėti ant galvos, kad sukauptais nuopelnais įgauti galios daugiau padėti kitiems. Tai ir yra gebėjimas pernešti sunkumus, o kitais žodžiais – tai judėti greičiau už visa griaunantį Laiką.

• Geba atsisakyti materijos, komforto priklausomai nuo aplinkybių, t.y. aukoti mažesnį vardan didesnio.
• Susikaupimas, koncentracija, rimtumas, logika, ištikimybė, kantrumas, 
• Gebėjimas išbūti santykiuose kai juose atsiranda rutina ir sunkumai, o ne bėgti per pramoginius ir beprasmius stimuliatorius tik atsiradus sunkumams.
• Gebėjimas sunkiai ir sekinačiai darbti, be jokių atostogų vardan prasmingo siekiamo tikslo. 
• Žmogus sugeba nešti daug atsakomybės.
• Lengvas požiūris į darbą už centus, nemokamai, kol pasiekiamos aukštos kompetencijos, profesionalus lygis.
• Gebėjimas išbūti rutinoje, atsiribojimuose, užsidaryme nuo išorinio pasaulio vardan verto tikslo.
• Draugystė, gebėjimas ją išlaikyti.
• Pagalba senukams, silpnesniems už save, tarnystė vienuoliams.
• Žmogus turintis daug Šani (Saturno) energijos nuolat padeda kitiems atsisakant naudos sau.

 

Keisis yugos – bet ne Laikas,

Keisis keliai – bet ne Tikslas.

Apdovanojimas už gėri,

Bausmė už nuodėmes,

Tai nepajudinama!

Vaisiai (karma) už kiekvieną veiksmą – nesugriaunama!

Nuodemingajam – tai negera naujiena,

O bhakui – tai gera naujiena.

Todėl bus geriau, kad pažintum (dvasinę) Tiesą savo viduje

Ir pasirinktum teisingą kelią,

Ir tada Gyvenimo Tikslas bus pats priešais tave!

Kad tau padėti

Šani bus šalia daugybinėmis formomis.

Kartais pliaukštelėjimu nuo mamos,

Kartais smūgyje nuo tėvo,

Kartais vyresnio brolio pamokyme bus Šani,

O kartais bejėgio šauksme.

Kada be išklystum iš teisingo kelio,

Aš ateisiu!

Todėl visada atsimink (tomis akimirkomis): 

Laikas sugryžt į teisinga kelią!

Nes jei negrįši,

Man teks tave į jį susigrąžinti!

 

 

Iš M.D.T. knygos – KARMA. Menas – kaip savo rankas paimti į savo rankas