Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

Lengvu minties kirčiu

Bepročiu tapau…

 

Nuodų kad ir kiek

Po to aš begėriau,

Vis apsvaigau, bet…

Daugiau niekad.. nenusigėriau.

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

Savo klaidą pamatęs

Pamačiau ir visų…

Kad ir kiek vandens jau išliejau,

Dykuma ši neturi ribų…

Bet tai nesvarbu,

Nes duoti – mums malonu!

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

Kartais taip būna,

Numirę atgyja,

Bet dažniausiai suyra,

Nes gyvena negimę.

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

Ir daugiau niekas ir niekur

Manes nebematė…

Kas žiūri akim,

Tas temato save…

Visur, visada, ir dieną ir naktį

Mirę mato save.

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

Nes geriausia numirti

Anksčiau nulemto laiko.

 

Mirti jaunam

Tai mūsų šlovė!

Taip išvengsim pūvimo

Ir senatvės marazmų…

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…

 

Aš vieną kart išėjau,

Ir niekada nebegrįžau…