ŽMOGUS – FENIKSAS

Kai nelieka net paskutinei kovai jėgų,

Kai nelieka net noro laimėt,

Kai pats Dievas tau leidžia kristi žemyn,

Kai krenti – tu skrydį pajusk.

Jei krisdamas pajusi laisvės akimirką

Ir muziką trūkstant grandinėms sunkioms,

Jei kritimą tu paversi skrydžiu į dugną –

Tą dugną pasieksi su tyra atgaiva.

Kai nusileidęs tu juodą žemę pajusi,

Spalva ta juoda ims net spindėt.

Tavo pralaimėjimo skrydis žemyn

Pavirs spindesiu Fenikso iš pelenų.